Viskas, ką reikėtų žinoti apie naują tvarumo ataskaitų direktyvą

Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (The Corporate Sustainability Reporting Directive, toliau – CSRD) – tai naujas ES teisės aktas, įpareigojantis visas dideles įmones reguliariai skelbti ataskaitas apie savo veiklos poveikį aplinkai ir socialiniam poveikiui. Tai padeda investuotojams, vartotojams, politikos formuotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims įvertinti didelių įmonių nefinansinius rezultatus. CSRD Europos Komisija pirmą kartą apibrėžia bendrą nefinansinių duomenų ataskaitų teikimo sistemą.

Atitikti reikės jau greitai: įmonės 2023 finansinių metų ataskaitą, atitinkančią CSRD, turi pateikti iki 2024 m. sausio 1 d. Tai bus sudėtinga ataskaitas teikiančioms įmonėms, nes duomenų rinkimas ir auditas yra sunkus procesas, reikalaujantis laiko ir išteklių. Jei jūsų įmonė (dar) nėra susipažinusi su šiuo reglamentu ir jums kyla klausimas: „Ar mano įmonei taikoma ši direktyva?” tada laikas tapti šios temos ekspertu ir susipažinti su aktualia informacija.

 

Kas yra Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (CSRD)?

Siekdama pagerinti pinigų srautą tvariai veiklai visoje Europos Sąjungoje, Europos Komisija 2021 m. balandžio 21 d. priėmė plataus užmojo ir išsamų Tvarių finansų paketą. Viena iš siūlomų priemonių pakete yra Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (CSRD).

Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva išplečia jau galiojančios Nefinansinės atskaitomybės direktyvos (toliau – NFRD) taikymo sritį ir ataskaitų teikimo reikalavimus, pagal kurią didelės viešojo intereso įmonės jau teikia ataskaitas nuo 2018 m.

Šis naujas teisės aktas pradedamas taikyti, nes aplinkos, socialinių ir valdysenos (ESG) ataskaitų teikimas įgauna pagreitį. Yra kritikos, kad ataskaitose įmonių informacija yra nepakankama. Pasak Europos Komisijos, „ataskaitose dažnai nepateikiama informacija, kuri investuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių nuomone yra svarbi“. Pateiktą informaciją gali būti sunku palyginti su kita įmone, todėl vartotojai dažnai nėra tikri, ar gali ja pasitikėti. Pavyzdžiui, investuotojai turi įvertinti šią informaciją, kad galėtų atsiskaityti pagal SFRD ir nukreipti pinigus tvariai veiklai.

Taikydama naujus reikalavimus, ES sprendžia ataskaitų teikimo kokybės problemą sukurdama bendrą ataskaitų teikimo sistemą. Be to, CSRD siekiama užtikrinti, kad įmonės teiktų patikimą ir palyginamą tvarumo informaciją, kad investicijos būtų nukreiptos į tvaresnes technologijas ir įmones.

 

NFRD vs CSRD: Esamos ir naujos nefinansinės informacijos atskleidimo direktyų palyginimas

 

Tvarumo ataskaitos mažoms ir vidutinėms įmonėms

Tikimasi, kad į sąrašą įtrauktos mažos ir vidutinės įmonės teiks tik jų dydžiui ir ištekliams proporcingas tvarumo ataskaitas, o kadangi tai yra didelis žingsnis nedidelėms įmonėms, perėjimui gali prireikti ieškoti profesionalių žinių iš išorės partnerių.

 

Ar įmonėms gali būti taikomos sankcijos, jei jos nesilaiko reikalavimų?

Tiksliai nežinoma, kada ES Komisija skirs sankcijas įmonėms, nesilaikančioms CSRD. Remiantis direktyvoje išdėstytais Komisijos reikalavimais, sankcijos gali būti didelės.

Sankcijų pobūdis ir baudų dydis priklausys nuo skirtingų valstybių narių. Pavyzdžiui, jei Vokietijos įmonės nepraneša, kad laikosi Nefinansinės atskaitomybės direktyvos vokiškos versijos (direktyva keičiama kartu su CSRD), joms gresia baudos iki 10 mln. ar 5 % visos įmonės metinės apyvartos arba dvigubai daugiau nei dėl pažeidimo padidėjusio pelno ar išvengtų nuostolių.

Kita vertus, Prancūzijos įmonėms negresia baudos, jei jos nepateikia ataskaitų pagal NFRD, nebent suinteresuotoji šalis prašo atskleisti nefinansinę informaciją. Jei jo nėra, vėliau teisėjas gali skirti finansines nuobaudas.

 

Pasiruošimas efektyviam įgyvendinimui: ką įmonės turės daryti praktiškai

Atsižvelgiant į direktyvos svarbą ir reikalingą laiką, būtina, kad įmonės pradėtų ruoštis jos įgyvendinimui iškart, kai standartų projektai bus pateikti viešoms konsultacijoms.

Įmonės turės apsvarstyti, kaip nustatyti ir rinkti su tvarumu susijusią informaciją, valdyti aplinkos, socialinę ir valdymo (ESG) riziką, parengti politiką ir nustatyti tikslus bei KPI su galimybe iš naujo įvertinti jų svarbą. Įmonės taip pat turėtų neatsilikti nuo bet kokių rezultatų, aiškinimų ir pranešimų iš EFRAG standartų nustatymo proceso metu, kad iš anksto sužinotų, kaip gali atrodyti standartai.

Įmonės, kurioms taikoma pasiūlyta Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva, turės atlikti keletą reikšmingų tvarumo informacijos rengimo ir atskleidimo pakeitimų.

Vadovybei reikės:

  • Pateikti papildomą informaciją

Visa atskleista tvarumo informacija turėtų būti žvelgianti į ateitį ir retrospektyvinė bei kokybinė ir kiekybinė. Taip pat reikėtų atsižvelgti į trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius tikslus ir atsižvelgti į visą įmonės vertės grandinę.

  • Pateikti ataskaitas pagal naujus tvarumo ataskaitų teikimo standartus

Įmonės naudos naujus tvarumo ataskaitų teikimo standartus, kad atskleistų informaciją savo valdybos ataskaitoje, taip suteikdamos ataskaitos vartotojams integruotą savo poveikio ir veiklos vaizdą.

  • Naudoti skaitmeninį žymėjimą

Kad naudotojai galėtų lengviau ieškoti tvarumo informacijos, o įrenginiai galėtų lengviau nuskaityti ataskaitas, įmonės privalės rengti savo finansines ataskaitas ir valdymo ataskaitas vienu XHTML formatu ir pažymėti tvarumo informaciją pagal skaitmeninės taksonomijos reikalavimus.

 

Ką naujoji direktyva reikš įmonėms?

Jei jūsų įmonė privalo laikytis CSRD, turite veikti dabar. 2023-ieji yra arčiau nei atrodo. Kad būtų visiškai pasiruošusios, įmonės turėtų pradėti rinkti duomenis jau dabar.

Nelengva laikytis reikalavimų ir suprasti, kokius duomenis reikia rinkti ir kada juos atskleisti. Mes, Planet Positive komanda, džiaugiamės galėdami jums padėti. Susisiekite su mumis.

 

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin