Ką reiškia būti tvarumo vadove(-u)?
Svarbiausios kompetencijos ir nepagražinta tvarumo specialistų realybė
Organizacijų tvarumo kokybei užtikrinti šiandien turime aiškią rolę – tvarumo vadovė (-as). Tai asmuo, kuris ne tik užtikrina įmonės atitiktį tvarumo reikalavimams, bet ir formuoja strateginius sprendimus, vedančius organizaciją teigiamo pokyčio link. Dėl klimato krizės, investuotojų spaudimo ir Europos Sąjungos reguliacijų (Žaliasis kursas, CSRD), tvarumo vadovo rolė tapo tokia pat svarbi kaip finansų vadovo.
Pagal Weinreb Group stebimas didžiausias pasaulio korporacijas, tvarumo vadovų skaičius nuo 2018 iki 2025 m. išaugo beveik penkis kartus. Įmonės, turinčios tvarumo vadovą, savo klimato tikslus formuluoja ambicingiau ir vidutiniškai 3 metus anksčiau nei tos, kurios šios pozicijos neturi.
Šią tendenciją atspindi ir Planet Positive tinklalaidės svečių gausa: per 6 sezonus ir daugiau nei 30 pokalbių su tvarumo vadovais iš didžiausių Lietuvos įmonių – Telia, LIDL, Ignitis, SEB, Swedbank, VMG Group ir kitų – akivaizdžiai matyti, kad ši rolė tampa stipria organizacijos šerdimi.
Kaip vystėsi tvarumo vadovo rolė?
Tvarumo vadovo rolė nėra nauja – ji tiesiog ilgai neturėjo nei pavadinimo, nei tikslios vietos organizacijos struktūroje. Pirmieji tvarumo specialistai 1990-2000 metais organizacijose daugiausia rūpinosi aplinkosaugos ir darbuotojų saugos klausimais. Nuo 2000-ųjų dėmesys buvo skiriamas įmonių socialinei atsakomybei ir tvarumo tema persikėlė į rinkodaros ir komunikacijos sritį: labdaros akcijos, medžių sodinimo iniciatyvos.
Lūžis įvyko 2004 m., kai chemijos pramonės milžinė „DuPont” pirmą kartą istorijoje sukūrė oficialias Chief Sustainability Officer pareigas ir paskyrė į jas Lindą Fisher. Nuo tada ši profesija augo, tačiau vis dar lėtai ir dažniau buvo pasitelkiama kaip reputacijos valdymo įrankis, o ne siekti tvarumo.
Nuo 2020 m. investuotojų spaudimas ir Europos Sąjungos reguliacijos pakeitė požiūrį į šią profesiją. Organizacijos, kurios anksčiau šią funkciją matė kaip papildomą veiklą, pamažu supranto, kad tai vienas svarbiausių veiksnių sėkmingo verslo vystymuisi. Verslas šiandien yra vienas iš pagrindinių veikėjų, galinčių realiai paveikti klimato krizės eigą – ir tvarumo vadovas yra tas žmogus, kuris šią atsakomybę paverčia kasdieniais sprendimais.
9-ios pagrindinės tvarumo vadovo atsakomybės
Tvarumo vadovo atsakomybės šiandien apima devynias pagrindines sritis – nuo teisės aktų atitikties iki mokslu pagrįstų strategijų kūrimo (žr. apačioje).
Tai reikalauja specifinio kompetencijų derinio: gilios reguliacijų aplinkos išmanymo, duomenų analizės gebėjimų, strateginio mąstymo, stiprių komunikacijos įgūdžių bei vidinio atsparumo, nes dažnai pokyčius tenka inicijuot vieniems.
Daugelis tvarumo vadovų šioje profesijoje atsiduria ne atsitiktinai. Tai žmonės, kuriuos tvarumas lydi nuo mažų dienų ir kurie sąmoningai supranta kompleksišką klimato krizės mastą. Tai – pokyčių kūrėjai, kurie iššūkius priima kaip galimybes keistis ir yra vedami vidinio ryžto.
Tvarumo vadovė Eglė Viršilienė, vedama vidinės motyvacijos sukūrė reikšmingą pokytį „Biomapas” įmonėje ir tapo įkvėpimu kolegoms.
Tvarumo vadovai dirba ne tik verslo įmonėse, šią profesiją rasime miestuose, kultūros institucijose, viešajame sektoriuje. Vilniaus miesto tvarumo vadovas Anton Nikitin kuria sprendimus, tiesiogiai veikiančius sostinės gyventojų kasdienybę. Tauragė taip pat turi savo tvarumo žmogų – Agnę Petrošiūtę, kuri dirba prie miesto žaliosios transformacijos. Net MO muziejus turi tvarumo koordinatorę Birutę Zimnicką, nes menas ir kultūra nėra atsietos nuo atsakomybės aplinkai.
Pokytis gali prasidėti bet kur, nesvarbu, kokio dydžio ar tipo veikla. Lietuvoje matome ir mažas verslo įmones, kaip Vinetu, kurios pačios kuria tvarumo grupes su kolegomis bei kartu ieško tvarių sprendimų.
Metų tvarumo vadovės (-o) rinkimai
Auganti šios rolės svarba pripažįstama ir tarptautiniu mastu, ir Lietuvoje. Kasmet Davose skelbiami geriausi Europos tvarumo vadovai, o Lietuvoje tvarumo konferencija „Momentum” tradiciškai pagerbia geriausius šalies specialistus. 2026 m. metų tvarumo vadove paskelbta IKI tvarumo vadovė Indrė Beinoravičienė – žmogus, kuris siekia, kad tvarumas prekybos sektoriuje būtų ne tik deklaracija, bet kasdienė praktika. Apie tai kalbėjomės su Indre Planet Positive tinklalaidėje.
Kartu su stiprėjančia klimato krize, auga ir tvarumo vadovų darbotvarkė
Tačiau už gražių titulų ir ambicingų strategijų slypi realybė, apie kurią retai kalbama viešai. Reguliacijos keičiasi greičiau nei spėji perskaityti naujausią direktyvą. Standartai atnaujinami, terminai juda, o organizacijos viduje dar reikia paaiškinti bei įtikinti, kodėl tai svarbu bei įtraukti visus departamentus į veiklą.
Tvarumo vadovai susiduria su keturių tipų iššūkiais, kurie dažnai veikia vienu metu.
1. Strateginis. Tvarumas vis dar dažnai neintegruotas į verslo strategiją ir sprendimus kaip lygiavertė tema. Atsakomybės neaiškios, prioritetai keičiasi, o ilgalaikė tvarumo vertė nuolat konkuruoja su trumpalaikiais finansiniais tikslais.
- Žmonės. Vadovų palaikymas gali būti silpnas arba nenuoseklus. Kolegos dažnai turi ribotą tvarumo supratimą arba skeptišką požiūrį. Komandos mažos, resursai riboti, o tvarumas – lyg ir „šalutinė veikla”, kurią galima atidėti.
- Duomenys ir reguliacijos. ESG duomenų rinkimas yra sudėtingas ir fragmentuotas. Reguliavimas kinta sparčiau nei organizacijos spėja prisitaikyti. O paversti strategiją konkrečiais veiksmais ir išmatuojamais KPI – vienas sunkiausių kasdienio darbo uždavinių.
- Asmeninis.
Didelė atsakomybė be formalių įgaliojimų. Etinis stresas dėl globalių problemų, kurių vienas žmogus negali išspręsti. Ir neretai – neaiški karjeros kryptis bei trūkstamos augimo galimybės.
Neatsitiktinai šiandien pastebime ir gana didelę tvarumo vadovų kaitą.
Šie iššūkiai labai priklauso nuo įmonės dydžio, sektoriaus ir brandos lygio. Tačiau yra tvarumo vadovų, kurie prisiima iššūkius, kurie daugeliui atrodytų neįmanomi.
KN Energies tvarumo vadovė Marta Becart dirba su klausimu, kuris dar prieš dešimtmetį skambėjo kaip prieštara: kaip iškastinio kuro infrastruktūra gali prisidėti prie žaliojo kurso? Ji pasakoja apie CO₂ surinkimą ir saugojimą jūros dugne, apie elektros kabelį po Klaipėda ir Kuršių mariomis, kuris leis SGD laivui „Independence” tiekti žaliąją energiją ir sumažinti net iki trečdalio jo emisijų.
„Tu neturi kito kelio išgyvenimui kaip ta tradicinė naftos bendrovė – tau nėra ateities be žalumo. Negali tiesiog nuspręsti neiti ten, kur eina visas pasaulis. Negali, nes neišgyvensi"
Tokia yra tvarumo vadovo galia – inicijuoti pokytį net ir pačiuose taršiausiose sektoriuose.
Ar tai perspektyvi profesija finansiškai?
Baltijos šalyse tvarumo ir ESG vadovų atlyginimai ženkliai skiriasi nuo Vakarų Europos, tačiau rinka auga sparčiai. Lietuvoje ESG vadovų mėnesinis neto atlyginimas svyruoja nuo 1 422 iki 4 168 eurų. Estijoje – nuo 1 709 iki 3 767 eurų neto per mėnesį. Palyginimui – Jungtinėje Karalystėje tvarumo vadovų vidutinis atlyginimas siekia apie 63 741 svarus per metus, o Londone – dar 15–25% daugiau. Vakarų Europoje – Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose – ESG vadovai uždirba nuo 90 000 iki 180 000 eurų per metus.
Tvarumo sektoriaus atlyginimai pernai augo 2,6% – greičiau nei vidutinis rinkos augimas, o 84% darbdavių planuoja juos didinti ir ateinančiais metais.
Tvarumo sėkmė įmonėje – tai visų atsakomybė
Net ir geriausi tvarumo vadovai nėra pajėgūs „panešti“ pokyčio svorio, kurio reikalauja šiandieninė aplinka. Todėl įmonės tvarumo sėkmė – tai visos komandos ir vadovybės darbas.
Tvarumo rodiklių gerinimo sėkmę lemia darbuotojų sąmoningumas, iniciatyva bei stipri vadovų lyderystė. Apie tai, kaip komanda įsitraukia į bendrą tvarumo strategijos kūrimą bei veiksmus, galite plačiau klausyti tinklalaidėje su „Telia Lietuva “ vadove Aurelija Žėkiene.
Darbuotojai patys siūlo idėjas, kelia klausimus ir neretai stumia procesus greitesniam įgyvendinimui. O „Biržų duonos“ marketingo ir tvarumo vadovė Natalija Kurganovė pasakoja, kaip Biržų duonoje tvarumo idėjos augo iš kompanijos vidaus, iš bendro noro kurti tvarią veiklą.
Tvarumo lyderiai: vieni keičiame įmonę, kartu – visą sistemą
Gyvename laikotarpyje, kai pokyčiai nebėra pasirinkimas – jie yra išgyvenimo klausimas. Tvarumo vadovai tai supranta geriau nei kas nors kitas. Ir būtent todėl jie imasi iššūkių, kurie daugeliui atrodo sunkiai įgyvendinami.
Todėl, tiek tvarumo vadovams, tiek bendrai tvarumo siekiančiai bendruomenei, reikia vienas kito, palaikymo ir drąsos.
Planet Positive Klubas gimė kaip erdvė tiems, kurie ryžtasi eiti šiuo keliu. Čia susitinka tie, kurie kasdien kuria tvarią organizacijos kultūrą iš vidaus ir nori tai daryti ne vieni.
Tvarus verslas reikalauja naujo požiūrio į verslą – kaip į vieną bendrą visumą, kur esame priklausomi vienas nuo kito, kur konkurenciją pakeičia bendradarbiavimas ir bendrystė. Tai tvarus matymas visos bendros gyvos sistemos, kur vienas daro įtaką kitam, kurdami bendrą tvarią sistemą.
Lietuva turi potencialą tapti tvarios verslo kultūros lyderė Europoje – ne dėl to, kad turime didžiausius išteklius, o dėl to, kad turime žmones, kuriems tai rūpi. Ir kuo daugiau šių žmonių dirba kartu, dalijasi žiniomis ir kuria bendrą standartą – tuo arčiau kartu einame tvarumo link.
