Tvarumas ir prekyba – nuo vartojimo link žiediškumo
Skaičiuojama, kad prekybos sektorius generuoja apie ketvirtadalį visų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Didžioji jų dalis atsiranda ne pačiose prekybos vietose, o sudėtingose tiekimo grandinėse – nuo žaliavų išgavimo iki produktų gamybos, transportavimo ir vartojimo.
Tuo pačiu sektorius susiduria su augančiu spaudimu transformuotis. Griežtėjantis reguliavimas įmones įpareigoja rinkti tikslesnius duomenis, užtikrinti didesnį tiekėjų skaidrumą bei tvarumo teiginius pagrįsti realiais įrodymais.
Auga ir spaudimas kovoti su žaliuoju smegenų plovimu, dar vadinamu „greenwashing“. ES tyrimai rodo, kad daugiau kaip pusė aplinkosauginių teiginių Europos rinkoje gali būti neaiškūs, klaidinantys arba nepagrįsti.
Taip pat prekybos sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama žiediškumo principams: produktų taisymui, perpardavimui, nuomai bei ekodizainui. Organizacijos ieško būdų, kaip mažinti poveikį aplinkai neatsisakant augimo, o kartu – padėti vartotojams priimti tvaresnius kasdienius sprendimus.
Šio mėnesio apžvalgoje rasite keletą istorijų apie žinomus prekės ženklus, kurie tvarumą į savo veiklą integruoja ne kaip papildomą iniciatyvą, o kaip neišvengiamą verslo vystymo kryptį.
Wasteless – dirbtinio intelekto sprendimai prieš maisto švaistymą
Wasteless – tai 2017 m. įkurtas startuolis, prekybos tinklams siūlantis dinaminės kainodaros sistemos integravimą. Wasteless dirbtinio intelekto pagalba analizuoja vartotojų elgseną, produktų šviežumą ir automatiškai mažina kainas artėjant galiojimo termino pabaigai.
Wasteless duomenimis, jų technologinį sprendimą naudojantys prekybos tinklai maisto švaistymą sumažina iki 30–50 proc.
Šis modelis iš esmės keičia pasenusį ir neefektyvų požiūrį į maisto nukainojimą – užuot rankiniu būdu klijavus nuolaidų lipdukus paskutinę dieną, algoritmas pradeda mažinti kainas likus kelioms dienoms iki galiojimo pabaigos, taip skatinant pirkėjus prekes nupirkti laiku.
Skaičiuojama, kad dėl pasibaigusio prekių galiojimo prekybininkai praranda apie 4 proc. pajamų, Be ekonominio poveikio, tai turi ir reikšmingą aplinkosauginę kainą: maisto atliekos laikomos trečia pagal dydį globalinio atšilimo priežastimi pasaulyje.
Wasteless sistemą jau pritaikė tokios pasaulyje žinomos prekybos bendrovės kaip Carrefour (nuostolius dėl realizacijos sumažinusi net 45 proc.), METRO Group, Albert Heijn bei kiti Europos mažmenininkai.
PANDORA – augimas nereiškia didesnio poveikio aplinkai
2026 m. Pandora buvo pripažinta tvariausiu plataus vartojimo prekių ženklu pasaulyje ir užėmė antrąją vietą bendrame pasauliniame „Corporate Knights“ tvarumo reitinge.
Vienas svarbiausių žingsnių buvo perėjimas prie perdirbtų tauriųjų metalų. Nuo 2024 m. rugpjūčio visi Pandora papuošalai gaminami tik iš perdirbto sidabro ir aukso. Skaičiuojama, kad tai leidžia kasmet išvengti apie 58 tūkst. tonų CO2 emisijų. Įmonė taip pat atsisakė iškastinių brangakmenių ir naudoja laboratorijoje užaugintus deimantus, kurių anglies pėdsakas yra apie 95 proc. mažesnis.
Įmonė tvarumą integruoja ir į organizacinį valdymą bei kultūrą. Kompanijos vadovų atlygis yra tiesiogiai susietas su tvarumo tikslų įgyvendinimu, o dalis finansinių instrumentų priklauso nuo aplinkosauginių ir socialinių rodiklių pasiekimo. Pavyzdžiui, įmonė išleido 500 mln. eurų vertės tvarumo obligacijas, kurių sąlygos susietos su CO2 emisijų mažinimo bei lyčių lygybės tikslais.
Pandora taip pat akcentuoja, kad augimas nebūtinai turi reikšti didesnį poveikį aplinkai. Nuo 2019 m. įmonės pajamos išaugo 49 proc., tačiau bendros CO2 emisijos sumažėjo 17 proc. Iki 2030 m. bendrovė siekia perpus sumažinti emisijas visoje vertės grandinėje, o iki 2040 m. pasiekti grynąjį nulį („net-zero“).
LIDL – tvarumo integracija kainai jautriame sektoriuje
Prekybos tinklas LIDL ne vienerius metus Lietuvoje buvo pripažintas kaip tvariausia įmonė mažmeninės prekybos sektoriuje, o pasauliniu mastu taip pat vertinama kaip viena šios srities lyderių.
Nuo 2022 m. LIDL operatyvinė veikla Lietuvoje yra neutrali klimatui, įmonė investuoja į saulės elektrines ant parduotuvių stogų bei siekia iki 2050 m. pasiekti grynąjį nulį („net-zero“) visoje vertės grandinėje.
Daug dėmesio skiriama ir pakuočių bei atliekų mažinimui. Iki 2025 m. pabaigos LIDL siekia 30 proc. sumažinti plastiko kiekį privačių prekės ženklų pakuotėse, o dalį šių tikslų jau yra viršijusi anksčiau numatyto termino.
Tvarumo transformacija matoma ir produktų asortimente. Didžioji dalis kritinių žaliavų – tokių kaip kakava, kava ar arbata – jau šiandien yra sertifikuotos pagal tvarumo standartus, o taip pat aktyviai plečiasi ir augalinės kilmės produktų pasirinkimas. Iki 2030 m. bendrovė siekia reikšmingai padidinti augalinių baltymų dalį bendrame parduodamų baltymų krepšelyje.
Svarbus Lidl žingsnis buvo ir didesnis tiekimo grandinių skaidrumas. Įmonė viena pirmųjų mažmeninės prekybos sektoriuje pradėjo viešinti pirmojo lygio tiekėjų sąrašus, taip stiprindama atsakomybę už darbo sąlygas ir aplinkosauginius standartus gamybos šalyse.
Norite plačiau sužinoti apie LIDL tvarumo iniciatyvas?
Klausykite naujausio Planet Positive tinklalaidės epizodo su LIDL Baltijos šalių tvarumo vadove Monika Anilione.
Mažmeninė prekyba yra neatsiejama nuo vartojimo, todėl šiame sektoriuje tvarumo pokyčiai turi vykti ir pasiūlos, ir paklausos pusėje.
Viena vertus, vartotojai savo pasirinkimais formuoja rinkos kryptį ir daro spaudimą organizacijoms keistis. Kita vertus, pačios įmonės priima sprendimus, kaip gaminti, kokius produktus siūlyti rinkai, kaip organizuoti tiekimo grandines ir kokį poveikį visa tai daro aplinkai.
Vis dėlto įkvepiantys pavyzdžiai rodo, kad žiediškumo principai, inovacijos, gamybos procesų transformacija bei tvarumo integracija į organizacijos kultūrą yra pasiekiami ne tik mažiems verslams.
Šiandien tvarumo sprendimus vis aktyviau diegia ir vieni didžiausių pasaulio mažmeninės prekybos žaidėjų – net ir itin kainai jautriuose sektoriuose.
Susiję įrašai
Lietuvoje veikiantys didieji bankai tampa savotiškais tvarumo ambasadoriais. Pokyčius jie įgyvendina ne vien organizacijų viduje, tačiau ir per finansavimo bei investicijų sprendimus.
Skirdami finansavimą verslo projektams, bankai atidžiai vertina jų poveikį aplinkai bei pagrindines ESG rizikas. Įmonės, kurios vykdo tvarią veiklą ar investuoja į žaliuosius sprendimus, gali tikėtis palankesnių skolinimosi sąlygų.
Privatiems klientams teikiamos žaliosios paskolos energetiškai efektyviam būstui, saulės elektrinėms ar elektromobiliams įsigyti. Norintiems investuoti siūlomos žaliosios obligacijos, kuriomis pritraukiamos lėšos aplinkosaugos ir socialinių projektų finansavimui.
Bankai taip pat aktyviai prisideda prie visuomenės švietimo – skatina finansinį raštingumą, organizuoja edukacines iniciatyvas ir remia bendruomenių projektus.
Norite išgirsti apie bankų įgyvendinamas iniciatyvas iš pirmų lūpų?
Planet Positive tinklalaidėje rasite net du įdomius pokalbius su „Swedbank“ ir „SEB Lietuvoje” tvarumo srities vadovais.