Savanoriškas tvarumo atskleidimas – kodėl vis daugiau įmonių renkasi VSME (MVĮ STAS) standartą?
Tvarumo erdvėje dažnai mokomės iš didelių įmonių praktikų. Joms privalu atskleisti duomenis, jos dominuoja rinkas, turi resursų bei yra dažnai matomos viešojoje erdvėje.
Tačiau net 99,8 % visų Europos Sąjungos įmonių sudaro mažos ir vidutinės įmonės, kurios sukuria net 63,7 % visos darbo jėgos ir daugiau nei pusę (51,7 %) bendros pridėtinės vertės. Ir nors joms nėra privaloma atskleisti duomenis, vis daugiau jų renkasi teikti tvarumo ataskaitas savanoriškai.
Kodėl MVĮ renkasi atskleisti tvarumo duomenis?
Vis mažiau įmonių klausia, ar verta atskleisti tvarumo duomenis – dažniau klausiama, kaip tai padaryti. Administracinė našta iš tiesų egzistuoja, tačiau ji vis dažniau nusveriama naudos, kurią atskleidimas atneša verslui:
- Aiškesnis vidinis vaizdas. Duomenys apie energijos suvartojimą, ŠESD emisijas ar valdymo skaidrumą atskleidžia, kur įmonė stipri, o kur dar reikia augti.
- Refleksijos įrankis vadovybei. Atsakant į paprastus klausimus apie energiją, atliekas ar darbuotojų gerovę, dažnai atsiranda naujų strateginių įžvalgų, kurių niekas anksčiau nebuvo suformulavęs.
- Konkurencingumo augimas. Vis daugiau įmonių supranta – tvarumas svarbus ne tik visuomenei ir gamtai, bet ir jų pačių pozicijai rinkoje.
- Stipresnis pasitikėjimas. Skaidrumas stiprina santykius su klientais, bankais ir partneriais, palengvina prieigą prie finansavimo, ypač tvariems projektams.
- Mažiau pasikartojančių užklausų. Kai duomenys jau vieši, nebereikia kaskart iš naujo atsakinėti į kiekvieno partnerio individualius klausimynus – vienas, gerai parengtas rinkinys atsako į daugumą klausimų iš anksto.
- Stipresnė vidinė kultūra. Kai rodikliai sistemingai stebimi, o pastebėjimai virsta realiais veiksmais, darbuotojai mato, kad jų indėlis turi reikšmės – tai didina įsitraukimą ir įmonės patrauklumą darbo rinkoje.
Kaip rašo Vilniuje veikiančios manekenų gamintojos IDW generalinis direktorius Tadas Milašius jų tvarumo ataskaitoje, „Tvarumas nėra priedas – tai pagrindinė vertybė“, įvesta į kiekvieną veiklos sritį.
Kaip savanoriškai atskleisti duomenis?
Įmonė, nusprendusi atskleisti tvarumo duomenis savanoriškai, turi kelis kelius.
1. CO2 emisijų skaičiavimas
Įmonės dažnai tvarumo kelią pradeda apskaičiuodamos savo CO2 emisijas pagal tarptautinius ŠESD Protokolo standartus. Tai vertingas žingsnis, kuris padeda įmonei suprasti savo realų poveikį ir yra būtinas pagrindas bet kokiam tolesniam tvarumo keliui.
Reklamos agentūra Caption, kuri savo tvarumo puslapyje atvirai pasakoja apie savo emisijų mažinimo kelią: renkasi elektrą iš atsinaujinančių šaltinių, tvarius mobiliojo ryšio ir taksi paslaugų teikėjus, kompensuoja savo emisijas, o baldus perka naudotus arba iš tvarumui įsipareigojusių tiekėjų. Kaip jie patys rašo, jų tikslas – „savo pavyzdžiu keisti rinką“, nes paslaugų įmonės apie CO2 pėdsaką kalba retai. Apie tai plačiau esame kalbėję ir su Caption vadovu Karoliu Rimkumi.
2. VSME standartas
VSME (angl. Voluntary Sustainability Reporting Standard for Non-listed SMEs) – savanoriškas tvarumo ataskaitų teikimo standartas, skirtas mažoms ir vidutinėms įmonėms, siekiančioms proporcingai ir paprastai teikti informaciją apie tvarumą.
Standartą parengė ir Europos Komisijai pateikė EFRAG institucija, kuri rengia ir privalomus ETAS standartus didelėms įmonėms. Svarbu pažymėti – VSME nėra supaprastinta ETAS versija. Tai atskiras, savarankiškas ataskaitų teikimo standartas, sukurtas būtent MVĮ poreikiams.
VSME sudarytas iš dviejų modulių, kad kiekviena įmonė galėtų pasirinkti sau tinkamiausią lygį:
- Pagrindinis modulis – apima apie 50 duomenų taškų, nustato minimalius tvarumo atskaitomybės reikalavimus. Tinka įmonei, tik pradedančiai savo tvarumo kelią.
- Išplėstinis modulis – prideda dar apie 100 duomenų taškų, apimančių strategiją, dvejopą reikšmingumą, rizikų vertinimą. Skirtas įmonėms, kurioms reikia detalesnės atskaitomybės investuotojams, bankams ar klientams.
Įmonei, kuri jau turi savo duomenis paruoštus pagal VSME struktūrą, tai reiškia praktinį pranašumą: mažiau laiko, skirto individualiems partnerių prašymams, ir aiškesnę poziciją su didesniais klientais.
Jei norite žingsnis po žingsnio suprasti, kaip VSME standartas veikia, kokie duomenys reikalingi ir kaip parengti pirmąją ataskaitą – atsisiųskite nemokamą leidinį,
3. VS standartas
2026 m. liepos 3 d. Europos Komisija patvirtino naują, VSME pagrindu sukurtą VS (Voluntary Standard) standartą, kuris pakeis VSME. Šiuo metu aktas yra Europos Parlamento ir Tarybos peržiūros periode – daugiau aiškumo tikimasi rugsėjį. Kai standartas įsigalios, jis apims visas iki 1000 darbuotojų turinčias, CSRD netaikomas įmones – vienu, paprastesniu rėmu nei anksčiau.
Šis išplėtimas įgauna papildomą praktinę reikšmę dėl vadinamosios vertės grandinės ribos (angl. value chain cap). Nuo 2027 finansinių metų didelės, ETAS taikomos įmonės nebegalės iš savo mažesnių tiekėjų ar partnerių reikalauti daugiau tvarumo duomenų, nei numatyta VSME/VS standarte. Iki šiol tokie prašymai dažnai būdavo nestandartizuoti ir neproporcingai apimantys – kiekvienas didysis klientas siųsdavo savo individualų klausimyną. VSME/VS tampa bendru atskaitos tašku: riba, virš kurios didelė įmonė negali reikalauti papildomos informacijos iš savo tiekimo grandinės.
Įmonės, pasirinkusios atskleisti duomenis savanoriškai – įkvepiantys pavyzdžiai
Tęsdami pozityvių naujienų seriją, dalinamės įmonėmis, kurios savanoriškai teikia ir atskleidžia tvarumo informaciją. Trys skirtingi pavyzdžiai – inovacijos, kultūros ir vietos herojaus – rodo, kad savanoriškas skaidrumas gali atrodyti labai skirtingai, priklausomai nuo įmonės kelio.
UAB „IDW“ – manekenų gamyba be tolimų tiekimo grandinių
Vilniuje veikianti IDW yra viena pasaulinio lygio manekenų ir prekybos įrangos gamintojų, aptarnaujanti didžiąsias pasaulines mados prekybos markes iš Europos ir Amerikos.
Kai dauguma sektoriaus žaidėjų dizainą laiko Europoje, o gamybą perkelia į Tolimuosius Rytus, IDW pasirinko priešingą kryptį – visus pagrindinius gamybos procesus sutelkė po vienu stogu Lietuvoje. 2024 m. įmonė investavo į naujas metalo miltelinio dažymo kameras ir modernų ekstruderį, dar labiau stiprindama gamybos pajėgumus vietoje.
Inovacija matoma ir pačiuose gaminiuose: manekenai gaminami iš 100 % perdirbamo polistirolo, kurį galima mechaniškai perdirbti 5–7 kartus arba chemiškai – neribotą skaičių kartų, atkuriant pradines savybes. Pagrindinė gamykla nuo 2023 m. veikia išskirtinai atsinaujinančia elektra, o iki 2027 m. įmonė siekia sumažinti ŠESD emisijas 10 % vienam pagamintam manekenui.
UAB „Ekonovus“ – tvarumas kaip organizacijos kultūra
Vienas didžiausių atliekų tvarkytojų Lietuvoje, Ekonovus, tvarumą įtvirtino ne kaip atskirą projektą, o kaip veikiančią vidinę sistemą.
Įmonė turi formalią, viešai skelbiamą Tvarumo politiką, kurios tikslas – įterpti tvarumo principus į strateginius tikslus, bendrovės kultūrą ir kasdienę praktiką visuose padaliniuose. Prie to prisideda ir darbuotojų iniciatyva „Ekonovus miškas” – savanoriškai pasodinti tūkstančiai medelių, bei „Tvarumo akademija„, per trejus metus pasiekusi apie 50 tūkstančių moksleivių.
Nors 737 darbuotojus turinti bendrovė formaliai neprivalo teikti tvarumo ataskaitų, 2025 m. ji savanoriškai pasirinko rengti ataskaitą pagal pilną ETAS standartą – tą patį, kurio laikosi tik didžiausios, privalomai atsiskaitančios Europos korporacijos, atlikdama net dvejopo reikšmingumo vertinimą. Kultūros pokytis matomas ir skaičiuose: atlygio skirtumas tarp vyrų ir moterų per trejus metus sumažėjo nuo 13,26 % (2022 m.) iki vos 2,12 % (2025 m.).
VšĮ Kauno miesto poliklinika
„Ne tik gydome. Kuriame tvaresnę ateitį.“
1714 darbuotojų turinti Kauno miesto poliklinika 2026 m. liepą paskelbė savo pirmąją tvarumo ataskaitą, parengtą pagal VSME standarto pagrindinį modulį. Kaip rašoma pačios poliklinikos pristatyme, ataskaitoje „Nėra skambių pažadų. Tik darbai, faktai ir aiški kryptis“ – tvarumą jie apibrėžia kaip kasdienius sprendimus: saugius pacientų duomenis, motyvuotus darbuotojus, atsakingai naudojamus išteklius.
Mažos įmonės, didelis pokytis
Kiekviena pavienė įmonė, pradėjusi matuoti savo emisijas ar atskleisti duomenis, prisideda prie didesnio pokyčio, nei gali pasirodyti.
Iš 2025 m. pradžioje Lietuvoje registruotų 152 000 įmonių – 85,4 % labai mažų, 12,2 % mažų, 2,4 % vidutinių.
Įsivaizduokime, kokį pokytį galime pasiekti, kai šimtai tūkstančių tokių žingsnių vyksta išvien – viena įmonė ir pramonės šaka po kitos.
Jei esate maža ar vidutinio dydžio įmonė – galime padėti rinkti ir atskleisti duomenis pagal VSME standartą.
