Tvarumas ir statybos: miegančio milžino transformacija
Statybų sektorius išgyvena vieną didžiausių transformacijų per kelis dešimtmečius. Ne veltui jis vadinamas „miegančiu milžinu“ – nors inovacijos ir skaitmenizacija diegamos lėtai, sektorius atsakingas net už 37–40 % visų pasaulinių CO₂ emisijų.
Būtent dėl to čia slypi didžiulis tvarumo pokyčių potencialas: Europos Sąjunga griežtina reikalavimus, rinkoje daugėja technologinių naujovių, o NT vystytojai ieško būdų statyti tvariau.
Šio mėnesio apžvalgoje kviečiame išsamiau pažvelgti į statybų sektorių ir sužinoti apie verslus, kurie jau dabar perbraižo nusistovėjusias rinkos taisykles.
Įdomi statistika apie statybų sektorių
– ŠESD emisijos statybų sektoriuje pasiskirsto netolygiai. Apie 70 proc. susidaro eksploatuojant pastatus – šildant, vėsinant ir tiekiant elektrą. Likusi dalis tenka statybinėms medžiagoms ir pačiam statybos procesui: cemento, plieno ar stiklo gamybai bei statybos darbams.
– Šis sektorius taip pat reikalauja milžiniškų išteklių. Skaičiuojama, kad į statybas nukreipiama apie pusė visų išgaunamų žaliavų – smėlio, žvyro, rūdos, medienos ir mineralų. Vien statybų reikmėms sunaudojama daugiau nei pusė pasaulyje pagaminamo plieno.
– Išteklių poreikis neapsiriboja tik medžiagomis. Pastatų eksploatacija reikalauja didžiulių energijos kiekių – Europos Sąjungoje tai sudaro apie 40-42 proc. visos energijos poreikio. Taip pat šis sektorius atsakingas už maždaug trečdalį gėlo vandens suvartojimo ES.
– Kartu atsiranda ir atliekų problema. Statybos ir griovimo darbai Europos Sąjungoje generuoja apie 35-38 proc. visų atliekų. Didžiąją jų dalį – apie 64 proc. – sudaro mineralinės medžiagos, tokios kaip betonas, akmenys ar gruntas.
Nepaisant šių iššūkių, statybų sektorius išlieka vienu svarbiausių ekonomikos variklių. Europos Sąjungoje jis sukuria apie 9-10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o jame dirba daugiau nei 18 milijonų žmonių.
ES reguliaciniai pokyčiai
Siekiant mažinti statybų sektoriaus poveikį aplinkai, Europos Sąjunga imasi vis griežtesnių reguliacinių priemonių. Viena svarbiausių – atnaujintas Statybos produktų reglamentas (CPR – Construction Products Regulation), kurio įgyvendinimas jau prasidėjo ir bus vykdomas etapais.
Pagal CPR reglamentą, gamintojai turės deklaruoti ne tik technines, bet ir aplinkosaugines produktų savybes. Taip tikimasi užtikrinti, kad statybos produktai visoje ES atitiktų vieningus reikalavimus, o jų poveikis aplinkai būtų aiškiai įvertintas.
Didžiausias pokytis laukia statybinių medžiagų gamintojų – būtent jų veiklai keliami vis griežtesni aplinkosauginiai standartai. Gamintojams teks:
- užtikrinti struktūruotus produkto duomenis (pvz., LCA, GWP rodiklius)
- integruoti aplinkosauginius rodiklius į produkto dokumentaciją,
- atliepti augančius eksporto rinkų (ypač Šiaurės šalių ir Vokietijos) reikalavimus
- vertinti tvarumo duomenis kaip konkurencinį pranašumą, o ne tik atitikties klausimą.
Nepaisant iššūkių ir augančių reikalavimų, rinkoje jau šiandien matome įkvepiančius pavyzdžius – jų praktika įrodo, kad statybų ateitis gali būti tvaresnė.
Lendlease – kompozitinės medienos panaudojimas komercinėje statyboje
Australijoje veikianti bendrovė Lendlease šiandien laikoma viena pažangiausių tvarios statybos lyderių pasaulyje.
Vienas ryškiausių Lendlease veiklos pavyzdžių – kompozitinės medienos gaminių projektai (angl. mass timber). Tokie pastatai kaip „International House Sydney“ įrodo, kad medis gali būti ne tik tvari, bet ir techniškai patikima alternatyva plienui ar betonui net ir didesnio masto projektuose.
Lendlease požiūris į tvarumą neapsiriboja vien medžiagomis. Pastatai čia suvokiami kaip laikinos struktūros – tarsi medžiagų bankai, kurių komponentai ateityje gali būti pakartotinai panaudoti.
Įmonė išsiskiria ir vadinamąja tikslų kultūra. Vietoje įprasto „Net Zero“, Lendlease įsipareigojo pasiekti „Absolute Zero“ tikslo visoje vertės grandinėje iki 2040 metų – tai reiškia emisijų mažinimą be kompensavimo mechanizmų, įtraukiant ir tiekėjus.
Šį požiūrį papildo ir skaitmeniniai sprendimai. Naudodama savo platformą „Podium“, įmonė realiu laiku analizuoja pastatų energijos vartojimą ir optimizuoja jų veikimą pasitelkdama dirbtinį intelektą.
Skanska – tvarumas kaip sprendimų sistema
Švedijos statybų ir NT vystymo bendrovė Skanska jau dešimtmečiais laikoma viena nuosekliausių tvarumo lyderių sektoriuje.
Vienas pagrindinių Skanska valdomų įrankių – vadinamoji „Color Palette“ sistema. Ji leidžia vertinti projektus pagal aiškius kriterijus: energijos vartojimą, anglies pėdsaką, vandens sąnaudas, medžiagų pasirinkimą ir poveikį aplinkai viso gyvavimo ciklo metu.
Skanska veikia pagal principą „Care for Life“, kuris apima ne tik saugą statybvietėse, bet ir platesnį poveikį žmonėms bei aplinkai. Darbuotojai skatinami aktyviai siūlyti inovacijas, o projektų sėkmė vertinama kuriama verte bendruomenėms.
Svarbi Skanska organizacinės kultūros dalis – skaidrumas. Ji buvo viena pirmųjų statybų sektoriaus įmonių, pradėjusių viešinti išsamias tvarumo ataskaitas, savo detalumu prilygstančias finansinėms. Tai padėjo ne tik didinti pasitikėjimą, bet ir kelti kartelę visai rinkai.
Strato Create – skaitmenizacija atrakina efektyvesnę statybą
Lietuvos kūrėjų įrankis „Strato Create“ siekia spręsti vieną esminių statybų sektoriaus problemų – neefektyvius ir vis dar menkai skaitmenizuotus procesus.
Pavyzdžiui, pastatų projektavimui vis dar naudojami įrankiai ir metodai, kurių principai sukurti praėjusiame amžiuje. Tai lemia ilgai trunkančius procesus, sudėtingą komunikaciją tarp grandžių ir ribotas galimybes greitai reaguoti į besikeičiančius poreikius.
„Strato Create“ leidžia jau projektavimo etape įvertinti projektus pagal energinį efektyvumą ir medžiagų pasirinkimą dar prieš priimant galutinius sprendimus.
Taip sudaromos sąlygos susiprojektuoti energiškai efektyviausią sprendinį, sumažinant ilgalaikes eksploatacines sąnaudas ir CO₂ emisijas.
Platforma optimizuoja projektinius sprendinius remiantis realiais duomenimis, padėdama sumažinti medžiagų švaistymą ir perteklinius kaštus statybos metu. Be to, skaitmenizuoti procesai leidžia greičiau testuoti tvaresnes alternatyvas ir priimti duomenimis grįstus sprendimus viso projektavimo ciklo metu.
Nors statybų sektoriaus iššūkiai išlieka didžiuliai, šiandien matome, kad pokytis jau vyksta.
Tvaresni sprendimai gimsta ne tik didžiosiose korporacijose, tačiau ir technologijų kūrėjų komandose, kurios iš naujo pergalvoja pačius statybos procesus. Būtent šių iniciatyvų sankirtoje formuojasi nauja statybų realybė – efektyvesnė, skaidresnė ir labiau orientuota į ilgalaikę vertę.
Tie, kurie sugebės inovacijas integruoti anksčiau, formuos rinkos standartus – likusieji bus priversti vytis.
Susiję įrašai
Lietuvoje veikiantys didieji bankai tampa savotiškais tvarumo ambasadoriais. Pokyčius jie įgyvendina ne vien organizacijų viduje, tačiau ir per finansavimo bei investicijų sprendimus.
Skirdami finansavimą verslo projektams, bankai atidžiai vertina jų poveikį aplinkai bei pagrindines ESG rizikas. Įmonės, kurios vykdo tvarią veiklą ar investuoja į žaliuosius sprendimus, gali tikėtis palankesnių skolinimosi sąlygų.
Privatiems klientams teikiamos žaliosios paskolos energetiškai efektyviam būstui, saulės elektrinėms ar elektromobiliams įsigyti. Norintiems investuoti siūlomos žaliosios obligacijos, kuriomis pritraukiamos lėšos aplinkosaugos ir socialinių projektų finansavimui.
Bankai taip pat aktyviai prisideda prie visuomenės švietimo – skatina finansinį raštingumą, organizuoja edukacines iniciatyvas ir remia bendruomenių projektus.
Norite išgirsti apie bankų įgyvendinamas iniciatyvas iš pirmų lūpų?
Planet Positive tinklalaidėje rasite net du įdomius pokalbius su „Swedbank“ ir „SEB Lietuvoje” tvarumo srities vadovais.