Tvarumas ir finansai: kaip investicijos gali kurti globalų proveržį?
Šį pavasarį iš po ledinio sąstingio išsivadavusios upės kaip niekad ryškiai priminė apie savo stichinę jėgą. Tačiau didelius proveržius galime pastebėti ir verslo pasaulyje – tik čia judėjimą pirmyn įgalina investicijos. Nuo to, kur nukreipiama finansavimo tėkmė, priklauso ekonomikos kryptis, vystomos technologijos bei sprendimai.
Finansavimas tvarumo srityje nuosekliai auga. Climate Bonds Initiative duomenis, pasaulinė tvarių finansų rinka 2026-aisiais metais pasiekė daugiau nei 6,5 trilijono JAV dolerių.
Tai reiškia, kad vis daugiau investicijų skiriama projektams, susijusiems su klimato kaita, socialine gerove ir tvaresniu verslu. Šį augimą skatina ir klimato tikslai, ir vis griežčiau taikomi ESG reikalavimai.
Kovo mėnesio pozityvių naujienų apžvalgoje kviečiame skaityti apie verslus, kurie imasi tikros lyderystės. Sutelkdami finansinius resursus, juos nukreipia tvarumo kryptimi – taip skatindami realų augimą ir pokyčius globaliu mastu.
Tvarumo inovacijos – daugiau mokėjimų, mažiau CO2 atmosferoje
„Stripe“ – tai nuo 2010 metų veikianti technologijų kompanija, sukūrusi atsiskaitymų internetu infrastruktūrą verslui. Jos integracijomis naudojasi milijonai įmonių visame pasaulyje, pradedant mažais startuoliais ir baigiant tokiomis korporacijomis kaip „Shopify“, „Amazon“, „Google“ ar „Zoom“.
Prieš kelerius metus organizacija ėmėsi naujos iniciatyvos. „Stripe Climate“ – tai įrankis, kurio dėka bet kuris verslas gali skirti dalį gaunamų pajamų tvarių projektų finansavimui (pvz. 1% nuo kiekvieno mokėjimo). Ši iniciatyva prieinama vartotojams visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą.
„Stripe Climate“ finansuoja būtent tas technologijas, kurios pašalina anglies dvideginį iš atmosferos: pavyzdžiui, tiesioginio oro surinkimas (Direct Air Capture) biomasės anglies saugojimas (BiCRS) ar vandenynų valymas, ištraukiant CO₂ iš vandens.
Negana to, „Stripe“ kartu su „Alphabet“ (Google), „Meta“ ir „Shopify“ įkūrė „Frontier“ fondą, kuris įsipareigojo iki 2030 metų išleisti 1 milijardą JAV dolerių, perkant anglies pašalinimo (angl. Carbon removal) paslaugas.
Dauguma anglies pašalinimo technologijų šiuo metu yra beprotiškai brangios – „Frontier“ šiuo atveju veikia kaip akceleratorius, kad jos būtų aktyviau vystomos ir galiausiai taptų prieinamos visiems.
Tvarumo kultūra – etiškos bankininkystės pavyzdys
1980-aisiais Nyderlanduose įkurtas Triodos Bank laikomas tvarumo ir etiškos bankininkystės pavyzdžiu visame pasaulyje. Jo siekis – naudoti finansavimą kaip socialinių, aplinkosauginių ir kultūrinių pokyčių įrankį.
Bankas investuoja tik į tokius projektus, kurie daro teigiamą įtaką visuomenei ar aplinkai. Pavyzdžiui, atsinaujinančios energijos projektai, globos namai bei sveikatos apsauga, parama socialinei įtraukčiai ir bendruomenėms, ekologinis žemės ūkis.
Kartu tai vienas skaidriausių bankų – jis viešai skelbia informaciją apie visas organizacijas, kurioms skolina pinigus, kad indėlininkai žinotų, kur naudojamos jų lėšos. Triodos Bank valdo apie 20 mlrd. eurų turtą ir aptarnauja daugiau nei 747 tūkst. klientų.
Įdomu ir tai, kad bankas matuoja ne vien finansinę, bet ir „poveikio grąžą“. Pavyzdžiui, jų energetikos portfelio poveikio grąža siekia apie 14% – t.y. kiekvienas investuotas euras padeda išvengti 0,14 EUR vertės žalos aplinkai.
Lietuvoje veikiantys bankai tampa tvarumo ambasadoriais
Lietuvoje veikiantys didieji bankai tampa savotiškais tvarumo ambasadoriais. Pokyčius jie įgyvendina ne vien organizacijų viduje, tačiau ir per finansavimo bei investicijų sprendimus.
Skirdami finansavimą verslo projektams, bankai atidžiai vertina jų poveikį aplinkai bei pagrindines ESG rizikas. Įmonės, kurios vykdo tvarią veiklą ar investuoja į žaliuosius sprendimus, gali tikėtis palankesnių skolinimosi sąlygų.
Privatiems klientams teikiamos žaliosios paskolos energetiškai efektyviam būstui, saulės elektrinėms ar elektromobiliams įsigyti. Norintiems investuoti siūlomos žaliosios obligacijos, kuriomis pritraukiamos lėšos aplinkosaugos ir socialinių projektų finansavimui.
Bankai taip pat aktyviai prisideda prie visuomenės švietimo – skatina finansinį raštingumą, organizuoja edukacines iniciatyvas ir remia bendruomenių projektus.
Norite išgirsti apie bankų įgyvendinamas iniciatyvas iš pirmų lūpų?
Planet Positive tinklalaidėje rasite net du įdomius pokalbius su „Swedbank“ ir „SEB Lietuvoje” tvarumo srities vadovais.
Ar žinojote, kad vertindami įmonių veiklą bankai atsižvelgia į verslo anglies dvideginio emisijas?
Susiję įrašai
Lietuvoje veikiantys didieji bankai tampa savotiškais tvarumo ambasadoriais. Pokyčius jie įgyvendina ne vien organizacijų viduje, tačiau ir per finansavimo bei investicijų sprendimus.
Skirdami finansavimą verslo projektams, bankai atidžiai vertina jų poveikį aplinkai bei pagrindines ESG rizikas. Įmonės, kurios vykdo tvarią veiklą ar investuoja į žaliuosius sprendimus, gali tikėtis palankesnių skolinimosi sąlygų.
Privatiems klientams teikiamos žaliosios paskolos energetiškai efektyviam būstui, saulės elektrinėms ar elektromobiliams įsigyti. Norintiems investuoti siūlomos žaliosios obligacijos, kuriomis pritraukiamos lėšos aplinkosaugos ir socialinių projektų finansavimui.
Bankai taip pat aktyviai prisideda prie visuomenės švietimo – skatina finansinį raštingumą, organizuoja edukacines iniciatyvas ir remia bendruomenių projektus.
Norite išgirsti apie bankų įgyvendinamas iniciatyvas iš pirmų lūpų?
Planet Positive tinklalaidėje rasite net du įdomius pokalbius su „Swedbank“ ir „SEB Lietuvoje” tvarumo srities vadovais.