Terminų žodynėlis efektyviai klimato veiksmų komunikacijai

Klimato kaita neabejotinai yra didžiausias ir neatidėliotinas iššūkis, kurį žmonija turi spręsti šiuo metu. Tikslas – nepasiekti vidutinės temperatūros atšilimo daugiau nei 2°C (jei ne 1,5°C) virš priešindustrinio lygio. Siekiant prisiimti atsakomybę ir imantis veiksmų, nesunku susipainioti terminų gausoje, klaidingai pateikti informaciją. Tuo tikslu toliau pateikiame dažniausiai su klimato krize susijusius terminus, kad galėtumėte efektyviau komunikuoti.

Anglies dioksido (CO2) pėdsakas arba anglies pėdsakas (angl. Carbon footprint)

Terminas naudojamas apibūdinti bendrą anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurias tiesiogiai arba netiesiogiai sąlygoja tam tikras produktas ar veikla, arba kurios yra susijusios su žmogaus ar organizacijos veikla, kiekį. 

Asmeninis CO2 pėdsakas apima visas sritis ir veiklas, kuriose kasdieniame gyvenime išsiskiria anglies dioksidas. Pavyzdžiui, važiavimas autobusu ar automobiliu, būsto elektros energija, maistas ir kiti pirkiniai – visa tai turi CO2 pėdsaką.

Šalies anglies pėdsaką sudaro visas anglies dvideginio kiekis, kurį išskiria kiekvienas žmogus, taip pat visos šalyje teikiamos paslaugos ir gamyba.

Įmonės anglies pėdsaką sudaro visos anglies dvideginio emisijos, kurios susidaro vykdant įmonės veiklą. Tai apima energijos ir vandens suvartojimą, atliekų tvarkymą, žaliavų tiekimą, pakavimą ir transportavimą, produktų gamybą ir eksploatavimą iki jų gyvavimo ciklo pabaigos ir kita.

Neutralumas anglies dioksido atžvilgiu (angl. Carbon neutrality)

Tai būsena, kai atlikus tų emisijų, kurių nebuvo galima išvengti, kompensavimą, su produktu ar veikla susijusios grynosios anglies dioksido emisijos yra lygios nuliui.

Anglies dioksido (CO2) kompensavimas (angl. Offsetting)

Anglies dioksido kompensavimas yra būdas pasiekti neutralumą anglies dioksido atžvilgiu. Norėdami kompensuoti savo anglies pėdsaką, įmonės ar asmenys gali remti aplinkosaugos projektus visame pasaulyje. Anglies dioksido kompensavimo schemos gali apimti bet kokią aplinkai naudingą veiklą, pvz., švarios energijos plėtrą, miškų atsodinimą ar pelkių atkūrimą. Kompensacija apskaičiuojama pagal atskaitos padėtį, kuriai apibūdinti naudojamas hipotetinis scenarijus; jame numatyta, koks teršalų kiekis būtų išmetamas, jeigu nebūtų įgyvendinamas emisijų mažinimo projektas ir taip kompensuojamas teršalų išmetimas.

Nulis emisijų (angl. Net zero)

Skirtingai nuo neutralumo anglies dioksido atžvilgiu, nulis emisijų reiškia, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekis yra mažesnis arba lygus įmonės kompensuojamoms emisijoms. Pagrindinis skirtumas, kad dėmesys kreipiamas ne tik į CO2, bet į visas šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Nulį emisijų galima pasiekti naudojant atsinaujinančią energiją arba gaminyje naudojant tvarias medžiagas.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) (angl. GHG)

Anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto oksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFCs) – tai vienos iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios absorbuodamos saulės spindulius sukelia šiltnamio efektą. Atsižvelgiant į jų skirtingą visuotinio atšilimo potencialą, šiltnamio efektą sukeliančios dujos dažnai apskaičiuojamos ir pateikiamos anglies dioksido ekvivalentais (CO2e).

Žiedinė ekonomika (angl. Circular Economy)

Paprasčiausias būdas paaiškinti žiedinę ekonomiką yra pirmiausia apibrėžti linijinę ekonomiką, kurioje šiuo metu gyvename. Linijinės ekonomikos modelis pagrįstas gaminame, naudojame ir išmetame koncepcija, o žiedinis modelis skatina panaudoti medžiagas dar kartą, pasibaigus jų gyvavimo ciklui. Taip atliekos ne virsta našta sąvartynams, o tampa žaliava naujiems gaminiams. 

Dekarbonizacija (angl. Decarbonization)

Dekarbonizacija yra anglies dioksido kiekio, išmetamo į atmosferą, sumažinimas arba jo pašalinimas. Kitaip tariant, tai yra siekis sukurti pasaulinę ekonomiką, kurioje išmetamo anglies dioksido kiekis būtų nulinis.

Skaitmeninis anglies pėdsakas (angl. Digital Carbon Footprint)

Visa mūsų internete vykdoma veikla darbo ir laisvalaikio metu, nuo el. laiškų iki skambučių kuria skaitmeninį anglies pėdsaką. Apskaičiuota, kad energijos suvartojimo internetui anglies pėdsakas yra didesnis nei metinių pasaulinių kelionių lėktuvu.

„The Guardian“ 2010 m. pranešė, kad su interneto naudojimu susiję 300 milijonų tonų CO2 emisijų per metus, o tai prilygsta daugiau nei pusei kasmet JK sudeginamo iškastinio kuro emisijų. Atsižvelgus į tai, kad per dešimtmetį priklausomybė nuo interneto stipriai išaugo, pamatysime problemos, kuri dažnai nepastebima, rimtumą. CEET (Council of Engineers for the Energy Transition) duomenimis, šiuo metu su interneto naudojimu susiję 1,5–2 % viso pasaulio energijos suvartojimo, o tai reiškia, kad jei internetas būtų šalis, ji būtų penkta pagal energijos suvartojimą.

ŠESD protokolas (angl. GHG Protocol)

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolas (angl. GHG Protocol) yra pasauliniu mastu pripažintas įmonių ir jų vertės grandinių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio matavimo ir valdymo standartas, taip pat emisijų mažinimo priemonė. ŠESD protokolas buvo sukurtas 1990 m., atsižvelgiant į poreikį sukurti nuoseklią ataskaitų apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sistemą. Šiandien jį naudoja vyriausybės, pramonės asociacijos, nevyriausybinės organizacijos (NVO), įmonės, korporacijos ir kitos organizacijos. ŠESD protokolo standartas išskiria tris emisijų sritis. Tiesioginės emisijos apima 1 sritį, o netiesioginės emisijos – 2 ir 3 sritis. ŠESD protokole reikalaujama, kad jo naudotojai pateiktų ataskaitas apie savo įmonės 1 ir 2 srities emisijas, o 3 srities emisijų ataskaitų teikimas yra savanoriškas, tačiau labai rekomenduotinas.

Mažai anglies dioksido į aplinką išskirianti ekonomika (angl. Low-carbon Economy)

Mažai anglies dioksido į aplinką išskirianti ekonomika yra pagrįsta mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių energijos šaltinių, išskiriančių mažiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dioksido, kiekį, naudojimu. Šalys, kurios pereina prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, gali padėti sušvelninti  klimato kaitos padarinius. Mažai anglies dioksido į aplinką išskirianti ekonomika naudinga ne tik aplinkai, bet ir išsivysčiusioms bei besivystančioms šalims, nes tokios  ekonomikos strategijos dažnai derinamos su tvaraus socialinio vystymosi tikslais.

Tvari tiekimo grandinė (angl. Sustainable Supply Chain)

Tiekimo grandinės yra kiekvieno verslo pagrindas. Nauji verslui keliami standartai įpareigoja teikti pirmenybę tvarumui ir išteklių tausojimui. Tvari tiekimo grandinė yra atsakinga už bet kokį neigiamą poveikį, kurį sukelia bet kuris tiekimo grandinės veiksmas. Pirmenybė teikiama skaidrumui, tai suderinant su nauda tiekėjams, darbuotojams ir klientams.

Europos žaliasis kursas (angl. Green Deal)

Europos žaliasis kursas – tai Europos Komisijos pradėtas politinių iniciatyvų rinkinys, kurio pagrindinis tikslas – iki 2050 m. Europos Sąjungoje (ES) pasiekti klimato neutralumą. Jau 2030 m. anglies dioksido emisijas planuojama sumažinti  bent 50 %, o galbūt ir 55 %, palyginus su 1990 m. emisijų lygiu. Susitarimas, apimantis aštuonias politikos sritis – biologinę įvairovę, tvarias maisto sistemas, tvarų žemės ūkį, švarią energiją, tvarią pramonę, statybas ir renovaciją, tvarų mobilumą, taršos mažinimą ir klimato kaitos veiksmus – yra precedento neturinčios pastangos peržiūrėti ir pritaikyti šių dienų aktualijoms daugiau nei 50 Europos įstatymų ir viešąją politiką.

Susitarimu siekiama trijų pagrindinių tikslų. Pirma, pagrindinis dėmesys skiriamas nuliniam emisijų kiekiui pasiekti, siūlant konkrečias strategijas, kaip sumažinti išmetamų teršalų kiekį visuose gamybos sektoriuose, daug dėmesio skiriant energijos sektoriui, kuris įtakoja daugiau nei 75 % visų ES-27 šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Antra, juo siekiama atsieti augimą nuo išteklių naudojimo, o tai apima ne tik didesnę technologinę pažangą, bet ir gyvenimo būdo, bendruomenių ir visuomenės pokyčius. Trečia, siekiama skatinti visa apimantį perėjimą prie žaliosios ekonomikos. Šis tikslas remiamas Teisingo pereinamojo laikotarpio mechanizmu (angl. Just Transition Mechanism), pagal kurį 2021–2027 m. bus skirta 65–75 mlrd. EUR perėjimo socialiniam ir ekonominiam poveikiui palengvinti.

Paryžiaus susitarimas (angl. Paris Agreement)

Paryžiaus susitarimas, dar žinomas kaip Paryžiaus klimato susitarimas, yra tarptautinė sutartis dėl klimato kaitos, kurią 2015 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje netoli Paryžiaus pasirašė 196 šalys, tarp jų ir Lietuva. Susitarimas aptaria prisitaikymo prie klimato kaitos, jos švelninimo ir finansavimo klausimus. Ilgalaikis Paryžiaus susitarimo tikslas – išlaikyti vidutinį pasaulinės temperatūros kilimą žemiau 2 laipsnių Celsijaus, palyginus su ikipramoninio laikotarpio lygiu, o geriausia – neviršyti 1,5 laipsnio Celsijaus, pripažįstant, kad tai žymiai sumažintų klimato kaitos padarinius. Išmetimas turėtų būti sumažintas kuo greičiau, siekiant iki 2050 m. pasiekti nulines emisijas.

Kiekviena šalis pagal Paryžiaus susitarimą privalo nustatyti, planuoti ir reguliariai informuoti  apie savo įnašą, siekiant nulinių emisijų. Nors nėra mechanizmo, pagal kurį šalys nustatytų konkrečius  tikslus susidarančių emisijų kiekiui mažinti, kiekvienas naujas tikslas turėtų viršyti ankstesnius tikslus. Susitarimo tikslams pritarė pasaulio lyderiai, tačiau kai kurie aplinkosaugininkai ir analitikai susitarimą kritikavo kaip nepakankamai griežtą.

Susitarimu siekiama trijų pagrindinių tikslų. Pirma, pagrindinis dėmesys skiriamas nuliniam emisijų kiekiui pasiekti, siūlant konkrečias strategijas, kaip sumažinti išmetamų teršalų kiekį visuose gamybos sektoriuose, daug dėmesio skiriant energijos sektoriui, kuris įtakoja daugiau nei 75 % visų ES-27 šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Antra, juo siekiama atsieti augimą nuo išteklių naudojimo, o tai apima ne tik didesnę technologinę pažangą, bet ir gyvenimo būdo, bendruomenių ir visuomenės pokyčius. Trečia, siekiama skatinti visa apimantį perėjimą prie žaliosios ekonomikos. Šis tikslas remiamas Teisingo pereinamojo laikotarpio mechanizmu (angl. Just Transition Mechanism), pagal kurį 2021–2027 m. bus skirta 65–75 mlrd. EUR perėjimo socialiniam ir ekonominiam poveikiui palengvinti.

Norėdami išsamiai susipažinti su įvairiais terminais, kuriais vadovaujamasi siekiant ilgalaikio emisijų mažinimo, ir jų poveikį tarptautiniam susitarimui, ribojančiam pasaulinį klimato atšilimą iki žemiau 2 °C arba 1,5 °C per metus, žr. Pasaulio išteklių instituto terminų žodynėlį.