„Net-zero“ tikslai – ar įmanoma juos pasiekti?

Vos prieš kelis metus daugybė įmonių paskelbė apie nulinių emisijų arba vadinamuosius „net-zero“ tikslus. „Mokslu pagrįstų tikslų iniciatyvos“ (angl. SBTi) duomenimis, apie 2,5 tūkst. organizacijų oficialiai siekia klimato neutralumo. Tačiau rinkoje daugėja signalų apie kylančius iššūkius – dalis kompanijų neteko savo SBTi įsipareigojimų statuso, o kitos yra priverstos koreguoti ambicijas ar nukelti numatytus terminus. Su kokiomis problemomis susiduria įmonės ir kodėl nepavyksta judėti norimu tempu?

SBTi vaidmuo ir pirmieji raudoni signalai

Vos per kelerius metus SBTi tapo rinkos etalonu – šiandien organizacija jau yra patvirtinusi daugiau kaip 10 tūkst. įmonių klimato tikslus, iš kurių beveik 2,5 tūkst. planuoja pasiekti nulines emisijas. Tačiau vien deklaruoti savo siekius nepakanka – ypač, kai ilgalaikis įsipareigojimas numatomas 15 ar 25 metams. Todėl SBTi reikalauja, kad kompanijos vis atnaujintų duomenis, kurie pagrindžia jų progresą bei įsipareigojimus.

SBTi patvirtintų įmonių duomenys 2026 m.

2024 m. pradžioje daugiau kaip 200 įmonių, tarp jų „Microsoft“, „Unilever“, „Procter & Gamble“, „Amazon“ ir „Walmart“, neteko savo SBTi įsipareigojimų statuso, nes iki nustatyto termino nepateikė reikalingų duomenų. Nors dauguma organizacijų ir toliau siekia dekarbonizacijos be SBTi patvirtinimo, tai tik įrodo, kad verslams itin sudėtinga pagrįsti bei įgyvendinti ilgalaikes klimato neutralumo strategijas.

Apklausus įmones paaiškėjo, kad didžiausių iššūkių kelia netiesioginės emisijos, nepakankama technologinė pažanga arba besikeičiantys reguliaciniai standartai. Kita SBTi ataskaitoje nurodoma problema – riboti įmonių resursai, bandant suderinti žmogiškuosius išteklius ir tvarumo iniciatyvų įvairovę.

Jei panaši tendencija išliks, dalis įmonių gali nepasiekti savo klimato įsipareigojimų iki 2030 metų. Tai keltų klausimų ne tik dėl SBTi, bet ir dėl savanoriškų tvarumo įsipareigojimų realistiškumo.

Iššūkių kyla ir lyderiaujančioms kompanijoms

Net ir klimato srityje pirmaujančioms įmonėms kyla sunkumų įgyvendinant tvarumo pokyčius. Arba jie nevyksta taip greitai, kaip buvo tikėtasi, arba apie juos nėra pakankamai skaidriai komunikuojama.

Bendrovės „EY“ atlikto tyrimo metu buvo išanalizuotos 857 įmonės iš 13 sektorių, veikiančios 50-yje šalių. Jos buvo identifikuotos kaip lyderės pagal savo ambicijas, tvarumo duomenų atskleidimo kokybę ir klimato rizikų valdymą.

Laikotarpis, iki kurio tyrime dalyvavusios įmonės planuoja pasiekti klimato neutralumą, EY duomenys

Analizė parodė, kad apie 34 proc. įmonių tikslai buvo peržiūrėti tarp 2023 ir 2024 m. CDP ataskaitų. Beveik pusė jų buvo sumažinti – prigesintos ambicijos arba nukelti terminai. 

Taip pat apie 39 proc. peržiūrėtų tikslų nukrypsta nuo linijinės trajektorijos, kas gali rodyti nenuoseklų dekarbonizacijos planavimą. Įmonės nebūtinai laikosi vientiso proceso: kai kurios mažina emisijas ankstyvoje stadijoje, kitos – vėlesnėje, tačiau tai vis vien signalizuoja apie strateginį neapibrėžtumą.

Tikslų progresas, laikantis linijinio tikslų siekimo modelio, EY duomenys

Pereinamojo laikotarpio planai – kritinis trūkstamas elementas

Pereinamojo laikotarpio planai (angl. Transition plans) yra esminis ilgalaikių klimato tikslų įgyvendinimo įrankis. Jie nurodo aiškią kryptį, kaip organizacijos sieks emisijų mažinimo.

Pereinamojo laikotarpio planas – laiko atžvilgiu apibrėžtas veiksmų planas, kuris parodo, kaip organizacija pertvarkys savo turtą, veiklą ir verslo modelį taip, kad atitiktų naujausius klimato mokslo tikslus – perpus sumažinti emisijas iki 2030 m. ir pasiekti nulines emisijas iki 2050 m., ribojant atšilimą iki 1,5 °C.

Šie planai apima ne tik emisijų mažinimo strategiją. Jie padeda įvertinti klimato rizikas, numatyti galimus scenarijus ir prisitaikyti prie mažo anglies pėdsako ekonomikos. Be to, pereinamuosius planus atsakingai vertina investuotojai – ypač sektoriuose, kurie gali būti paveikti klimato rizikų.

Remiantis „EY“ duomenimis, beveik du trečdaliai tyrime apklaustų įmonių, turinčių „net-zero“ tikslus, dar nėra parengę įgyvendinamų pereinamojo laikotarpio planų.

Kaip neužstrigti, siekiant klimato tikslų? 

Klimato tikslai praktikoje vis dažniau tampa organizacinio pokyčio klausimu. Tai apima ne vien techninę emisijų mažinimo dalį – tikslų nustatymą ir validavimą bendradarbiaujant su SBTi, duomenų rinkimą ar stebėseną. Ne mažiau svarbūs pasikeitimai įvyksta ir kalbant apie žmogiškuosius išteklius.

Tvarumo diegimas įprastai prasideda strateginiame lygmenyje, organizacijai peržiūrint savo kryptį, prioritetus ir sprendimų priėmimo principus. Tačiau šis pokytis neišvengiamai persikelia ir į kasdienę veiklą, paliesdamas skirtingas verslo funkcijas – nuo pirkimų iki finansų, operacijų bei rinkodaros.

Komandos turi pakeisti savo požiūrį, atlikti užduotis kitaip ar prisiimti papildomas atsakomybes. Pavyzdžiui, vertinti tiekėjus ne tik pagal kainą ar kokybę, bet ir pagal jų poveikį aplinkai, koreguoti duomenų rinkimo praktikas, peržiūrėti procesus bei stiprinti tvarumo kultūrą.

Tam būtinas aiškus vadovybės palaikymas – tvarumas tampa nebe atskira iniciatyva, o integruota verslo dalis. Nepakankamai dėmesio skiriant šiems klausimams, pokytis organizacijoje gali taip ir neįvykti.

Pokyčių vadyba pagal „Prosci®️“ metodologiją

Tyrimai rodo, kad organizacijos, kurios sistemingai taiko pokyčių vadybą, iki 7 kartų dažniau pasiekia savo tikslus. Ignoruojant šią dalį, kyla daug didesnė rizika: projektai vėluoja, biudžetai pučiasi, mažėja darbuotojų produktyvumas, o komandos linkusios grįžti prie ankstesnių veikimo modelių.

Tai paaiškina, kodėl net ir turint aiškius klimato tikslus, jų įgyvendinimas praktikoje tampa vienu sudėtingiausių etapų.

Kaip „Planet Positive“ gali padėti?

Pokyčių vadyba yra esminė sąlyga, norint sėkmingai įgyvendinti tvarumo iniciatyvas. Todėl būtina derinti ir techninę, ir organizacinę pokyčio pusę.

Kartu su „Planet Positive“ komanda padedame įmonėms išsikelti mokslu pagrįstus emisijų mažinimo tikslus, parengti realistiškus ŠESD emisijų mažinimo planus, sukurti duomenų rinkimo ir stebėsenos sistemas.

Taip pat padedame klientams suprasti tikrąjį pokyčio mastą ir suplanuoti veiklas taip, kad tvarumas neliktų tik deklaracija. Šiame procese svarbu identifikuoti pagrindinius vaidmenis organizacijoje, kurie yra būtini rezultatui pasiekti, bei įtraukti sprendimų priėmėjus.

Norite sužinoti daugiau? Registruokitės nemokamai konsultacijai!

Šaltiniai:

Susiję įrašai

Lietuvoje veikiantys didieji bankai tampa savotiškais tvarumo ambasadoriais. Pokyčius jie įgyvendina ne vien organizacijų viduje, tačiau ir per finansavimo bei investicijų sprendimus.

Skirdami finansavimą verslo projektams, bankai atidžiai vertina jų poveikį aplinkai bei pagrindines ESG rizikas. Įmonės, kurios vykdo tvarią veiklą ar investuoja į žaliuosius sprendimus, gali tikėtis palankesnių skolinimosi sąlygų.

Privatiems klientams teikiamos žaliosios paskolos energetiškai efektyviam būstui, saulės elektrinėms ar elektromobiliams įsigyti. Norintiems investuoti siūlomos žaliosios obligacijos, kuriomis pritraukiamos lėšos aplinkosaugos ir socialinių projektų finansavimui.

Bankai taip pat aktyviai prisideda prie visuomenės švietimo – skatina finansinį raštingumą, organizuoja edukacines iniciatyvas ir remia bendruomenių projektus.

Norite išgirsti apie bankų įgyvendinamas iniciatyvas iš pirmų lūpų?

Planet Positive tinklalaidėje rasite net du įdomius pokalbius su „Swedbank“ ir „SEB Lietuvoje” tvarumo srities vadovais.