Metų apžvalga: kokios ESG tendencijos bus ryškiausios 2026-aisiais?
2025 metai: nuo neapibrėžtumo iki aiškios krypties
2025-ieji prasidėjo veržliai. Sausio mėnesį įsigaliojo CSRD direktyva, įpareigojusi dar daugiau įmonių teikti tvarumo ataskaitas. Organizacijos ėmė aktyviai rengti strategijas ir rinkti jose numatytus duomenis.
Tačiau kovo mėnesį Europos Komisija išleido OMNIBUS pakeitimų paketą, kuriuo supaprastino dalį atskaitomybės nuostatų. Įmonėms kilo natūralus klausimas: tęsti pradėtą kelią ar laukti naujų, dar labiau reikalavimus mažinančių sprendimų?
Neapibrėžtumą stiprino ir geopolitinis kontekstas. Jungtinių Valstijų skeptiški vertinimai klimato kaitos bei tvarumo temomis neišvengiamai paveikė verslo nuotaikas.
Nepaisant prieštaringų politinių signalų, rinkos realybė parodė ką kita.
Lietuvos įmonės pradėtų iniciatyvų nenutraukė – dauguma ir toliau nuosekliai kuria duomenų bazes, tęsia žiedinius projektus bei investuoja į tvarių procesų tobulinimą. Tai reiškia, kad tvarumą matome nebe kaip įstatymais primestą įsipareigojimą, o verslo konkurencingumo, rizikų valdymo ir ilgalaikio vystymosi pagrindą.
2026 m. tvarumo tendencijos – kas laukia?
1. Siekiant klimato tikslų, į priekį veda toliaregiškumas
Nors ES supaprastino dalį tvarumo ataskaitoms taikomų reikalavimų, iki 2040 m. vis vien turime ŠESD emisijas sumažinti 90 proc. Žinant šią kryptį, į būsimus pokyčius rinka reaguoja jau dabar:
skiriant finansavimą, bankai sistemingai taiko klimato rizikų vertinimą;
verslo partneriai vis dažniau prašo nurodyti SBTi arba kitaip pagrįstus ŠESD mažinimo tikslus;
didelės ŠESD emisijos atsispindi finansavimo bei draudimo sąnaudose;
priimant investicinius sprendimus, atliekama ir klimato kaitos scenarijų analizė.
Rinktis žemų emisijų verslo modelį tampa palanku, nes tai suteikia konkurencinį pranašumą. Žengiant šiuo keliu, organizacijoms verta rengti ŠESD mažinimo planus, kurti emisijų apskaitos bazę ir kryptingai investuoti.
2. Tvarumas tampa kodiniu žodžiu tiekimo grandinėse
Pernai Lietuvos įmonės susidūrė su augančiais partnerių reikalavimais tiekimo grandinėse – nuo privalomų klausimynų iki ŠESD emisijų mažinimo planų. 2026-aisiais ši tendencija dar labiau stiprės, o tam įtakos turi:
CSDDD – t.y. įmonių išsamaus patikrinimo direktyvos įsigaliojimas. Ja numatoma, kad didelės įmonės turi prisiimti atsakomybę už poveikį visoje veiklos grandinėje;
klimato ir ESG rizikos vertinimai, atliekami finansų sektoriuje;
besibaigiantis tarptautinių bendrovių pereinamasis laikotarpis, kuris buvo skirtas prisitaikyti prie reguliacinių pokyčių.
Didžiosios organizacijos, kurioms jau dabar taikomas griežtesnis reguliavimas, mažesniuosius tiekėjus taip pat įpareigoja atitikti klimato, žmogaus teisių bei aplinkos standartus. Vadinasi, norint išlaikyti kontraktus bei partnerystes, pravartu investuoti į tvarumo duomenų analizę ir ESG procesų užtikrinimą.
3. Plačiau taikant PADKM, anglies pėdsakas taps nauju verslo mokesčiu
2026 metais tikėtina tolesnė PADKM (pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo) plėtra. Remiantis šiuo mechanizmu, importuotojai nuo šių metų privalo deklaruoti įterptas emisijas (CO₂e), o nuo 2027 m. mokėti už jas PADKM sertifikatais.
Įtraukiant į mechanizmą naujas produktų kategorijas, dar didesnei Lietuvos įmonių daliai teks:
rinkti ir pateikti tiekėjų ŠESD emisijų duomenis;
atlikti LCA (gyvenimo ciklo vertinimo) ar PCF (produkto anglies pėdsako) skaičiavimus;
įvertinti savo produktų anglies intensyvumą (angl. Carbon intensity)
Importuojančios įmonės galės pasinaudoti kompensacijomis už žemą anglies intensyvumą, tačiau turės pateikti patvirtintus duomenis.
Tiesa, verta atkreipti dėmesį ir į EUDR – ES kovos su miškų naikinimu ir alinimu reglamentą. Jis turės įtakos medienos bei maisto pramonei (tokiems produktams kaip kava, kakava ar soja).
4. Biologinės įvairovės apsauga turės įtakos organizacijų veiklai
Lietuvoje biologinės įvairovės tema vis dar laikoma nauja. Tačiau pasaulinės tendencijos rodo, kad 2026-2028 metais ji taps vienu svarbiausių tvarumo prioritetų.
TNDF (angl. Taskforce on Nature-related Financial Disclosures) rekomendacijų rinkinys, ES įgyvendinama biologinės įvairovės stebėsena bei įvairios rizikų analizės ilgainiui turės įtakos gamybos, žemės ūkio ir nekilnojamojo turto sektoriams.
Ką tai reiškia Lietuvos įmonėms? Didesnis dėmesys bus skiriamas:
vandens naudojimo ir taršos vertinimui;
poveikiui žemei ir ekosistemoms;
gamtos rodiklių (KPI) integravimui į tvarumo strategijas;
regeneracinių praktikų taikymui.
5. Žiedinė ekonomika tampa galimybe didinti verslo atsparumą
2026 m. žiediškumo tema niekur nedings. Augantis žaliavų kainų nepastovumas, geopolitinės rizikos bei dažnėjantys tiekimo grandinių sutrikimai verčia įmones peržiūrėti tradicinius veiklos modelius.
Taip pat ES šalyse bus taikomas ir naujas pakuočių bei pakuočių atliekų reglamentas, kuriuo numatomi vieningi perdirbamumo reikalavimai.
Žiediškumas apims ne vien diskusijas apie tvaresnį atliekų tvarkymą – dėmesį skirsime:
ilgaamžio dizaino kūrimui;
pakartotinio naudojimo, atnaujinimo ir nuomos modeliams;
žaliavų tiekimo rizikų mažinimui;
naujų vertės grandinių ir antrinių žaliavų rinkų formavimui;
pramoninės simbiozės projektams, kuriuose vienos įmonės atliekos tampa kitos ištekliais.
2025-ieji daugeliui organizacijų tapo apsisprendimo metais – kokį verslo vystymo kelią rinktis ir kaip jame integruoti tvarumą.
Tapo aišku, kad tvarumas nebėra vien formalus reikalavimas. Tai sąmoningas pasirinkimas, leidžiantis užtikrinti konkurencingumą bei ilgalaikį atsparumą. Todėl įmonės, kurios jau dabar daro daugiau, negu numato minimalūs reikalavimai, turi galimybę savo lyderystę paversti verslo pranašumo kriterijumi.
Linkime Jums taip pat būti žingsniu priekyje. O „Planet Positive“ komanda yra pasiruošusi ir toliau lydėti šiame pokyčių kelyje – nuo pirmųjų konsultacijų iki sisteminio tvarumo integravimo į veiklos procesus.
Galime pasidžiaugti, kad per praėjusius metus mes taip pat sėkmingai judėjome pirmyn:
- prisijungėme prie pasaulinės iniciatyvos „1% for the Planet“ ir nuo šiol vieną procentą savo pajamų skiriame organizacijoms, sprendžiančioms tvarumo iššūkius;
- parengėme ir išleidome pirmąją „Planet Positive“ tvarumo ataskaitą;
- kartu su bendruomene atšventėme 5-ąjį veiklos gimtadienį;
- įkūrėme „Planet Positive“ klubą, kurio narius pakvietėme į gyvus bei nuotolinius renginius;
- tęsėme „Planet Positive“ tinklalaidės ir Pozityvių tvaraus verslo naujienlaiškių iniciatyvas.
2026-aisiais tikimės ir toliau žengti koja kojon su Jumis tvarumo kelionėje.
Reikia pagalbos?
Užsisakykite nemokamą konsultaciją su mūsų tvarumo ekspertu.
