Iššvaistome daugiau energijos, nei panaudojame. Kaip nuostolius paversti CO₂ mažinimo planu?

Lietuva naudingai panaudoja tik maždaug trečdalį suvartojamos energijos, visa kita virsta nuostoliais. Tarptautinis tyrimas rodo panašų vaizdą: pasauliniu mastu po energijos virsmų prarandama apie 72 % pirminės energijos. Kiekviena sutaupyta ar atgauta kWh mažina ir sąskaitas, ir emisijas, nes leidžia geriau išnaudoti energiją, už kurią jau sumokėta.

Kur prarandame energiją, kaip šiuos nuostolius mažinti ir ką tai reiškia įmonių CO₂ pėdsakui diskutavo pramonės, energetikos ir finansų ekspertai ABB ir VILNIUS TECH organizuotame Energijos vartojimo efektyvumo simpoziume. Mūsų tvaraus verslo konsultantė Edita Mackevičienė jame skaitė pranešimą „Nuo energijos audito iki CSRD atitikties: kaip energijos efektyvumas sprendžia CO₂ pėdsako iššūkį“. Dalinamės svarbiausiomis renginio įžvalgomis, kurias jau taikome konsultuodami klientus.

Didžiausias rezervas – prarasta energija

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys Karolis Januševičius pasidalino VERT vertinimu: 2024 m. Lietuva suvartojo apie 74 TWh energijos, tačiau naudingai panaudojo tik apie 27 TWh. Likę maždaug 47 TWh, beveik du trečdaliai, buvo prarasti: išmesta atliekinė šiluma, trintis, energijos virsmai ir neefektyvūs procesai. Pasak jo, energijos poreikis nėra fiksuotas skaičius – tai to, kaip suprojektavome savo sistemas, pasekmė. Vadinasi, jį galime keisti.

Dalis šių nuostolių susidaro įmonėse: pastatuose, įrangoje ir gamybos procesuose. Todėl įmonėms verta įvertinti, kur jų energija prarandama, ir nuosekliai šiuos nuostolius mažinti. Tai mažina ne tik įmonių emisijas, bet ir išlaidas, didina konkurencingumą, ir prisideda prie Lietuvos energetikos tikslų.

Nebeužtenka vartoti mažiau: svarbu, kiek ir kada

Pagal VERT scenarijų 2030 ir 2040 m. tikslai pasiekiami ne mažinant naudingai panaudojamos energijos, o mažinant švaistymą: nuostoliai turėtų sumažėti nuo 47 TWh iki 33 TWh 2030 m. ir iki 28 TWh 2040 m.

Kartu keičiasi ir sutaupytos energijos vertė. Elektra sparčiai žaliuoja: 2025 m. apie 70 % Lietuvoje suvartotos elektros pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių, o iki 2030 m. siekiama 100 %. Kai tinkle gausu vėjo ir saulės energijos, sutaupytos kilovatvalandės CO₂ nauda artėja prie nulio. Tačiau brangiausiomis, piko valandomis ta pati kWh vertinga daug labiau: ji mažina ne tik sąskaitą, bet ir poreikį plėsti tinklą. Todėl sutaupytos MWh vertė priklauso nuo to, kas, kada ir kur ją sutaupė.

„Anksčiau taupėme, kad mažiau degintume. Dabar – kad mažiau statytume“, – šia mintimi K. Januševičius apibendrino pokytį.

Įmonėms tai reiškia praktinę išvadą: CO₂ požiūriu didžiausias svertis yra kuro ir šilumos nuostoliai, o elektros vartojimą verta valdyti ne tik pagal kiekį, bet ir pagal laiką.

Kur prarandame energiją? Atliekinė šiluma – po ranka gulintys pinigai

„Elteros projektų“ plėtros direktorius Vaidas Mikalajūnas ir pardavimų projektų vadovas Arūnas Jankauskas parodė, kur įmonėse dažniausiai išmetama šiluma:

• Vėdinimas ir nuotekos – 20–35 °C (išimtiniais atvejais iki 90 °C): ištraukiamas oras, plovimo vanduo.
• Oro kompresoriai – 70–85 °C. Iki 60–70 % kompresorių elektros galios galima atgauti šilumos pavidalu.
• Dūmai iš krosnių ir katilų – 120–300 °C.

Pranešėjai pabrėžė, kad svarbu ne tik šilumą atgauti, bet ir teisingai ją paskirstyti: sukaupti ir nukreipti šildymui ir karštam vandeniui, vėdinimui, vėsinimui (absorbciniais įrenginiais ar šilumos siurbliais), garui ar technologiniams procesams. Kiekviena atgauta šilumos kWh reiškia mažiau sudeginto kuro, mažesnes 1 srities emisijas ir mažesnę sąskaitą.

Dr. Jonas Vanagas (VILNIUS TECH) priminė, kad ateities energetika bus integruota. Elektros, šilumos, kuro ir transporto sistemos nebebus atskiros: jas jungs šilumos siurbliai, elektros pavertimas šiluma (P2H), vandenilis, energijos kaupikliai ir elektromobiliai, galintys grąžinti energiją į tinklą (V2G). Įmonė tampa ne tik vartotoja, bet ir lanksčia energetikos sistemos dalyve.

Energijos auditas 2.0: energija, tvarumas ir pinigai viename plane

Daugelis Lietuvos įmonių jau atlieka energijos vartojimo auditus, didiesiems energijos vartotojams jie privalomi. Tačiau dažnai auditas lieka technine ataskaita, kuri atiduodama ir padedama į lentyną. Energijos auditas 2.0 – kitoks požiūris: iš tų pačių skaitiklių duomenų gaunamas 1 ir 2 srities emisijų bazinis lygis ir konkretus veiksmų planas. Svarbiausia mažinti ne vartojimą apskritai, o nuostolius.

Nuostolių mažinimas – vienas greičiausių būdų, kuriuos įmonė valdo pati, mažinti CO₂ emisijas ir sustiprinti visą tvarumo veiklą. Dažnai reikalingi duomenys jau surinkti, sprendimai dėl įrangos ir procesų priimami įmonės viduje, o rezultatas matomas per kelis mėnesius ar metus.

Edita siūlo kiekvieną audito priemonę vertinti trimis skaičiais: kiek ji sutaupo eurų, kiek kWh ir kiek CO₂ tonų per metus.

„Kai priemonės rikiuojamos pagal finansinę grąžą, CO₂ poveikį ir įgyvendinamumą, vadovas mato, kuri investicija duoda daugiausia ir finansiškai, ir klimatui. Taip viena ir ta pati priemonė tampa ir investicija, ir klimato tikslo dalimi.“, – pranešime dalijosi Edita.

Tokie sujungti duomenys leidžia augti protingiau. Editos iliustraciniame pavyzdyje įmonė per kelerius metus padidina gamybą 34 %, energijos intensyvumą sumažina 30 %, o emisijų intensyvumą – 45 %. Gamyba auga, o bendros emisijos sumažėja maždaug ketvirtadaliu.

Kas reikalauja duomenų apie jūsų energiją?

Duomenų apie energiją ir CO₂ prašo trys šalys:

• Reguliavimas. Tvarumo ataskaitoje pagal ESRS E1 įmonė nurodo energijos suvartojimą, emisijas, tikslus ir planą, kaip jas mažins.
• Bankai. Vertindami paskolas ir investicijas, jie žiūri į įmonės energijos ir CO₂ riziką bei investicijų logiką.
• Pirkėjai. Didieji klientai skaičiuoja savo tiekimo grandinės (3 srities) emisijas ir prašo tiekėjų produkto pėdsako.

Net jei CSRD įmonei netaikoma, duomenų gali paprašyti klientas, bankas ar grupės įmonė. Dažnai būtent tiekimo grandinės prašymas ateina pirmas.

Viena kWh, trys rezultatai

Mažesnis energijos intensyvumas, t. y. mažiau kWh vienam produkcijos vienetui, stiprina ir įmonės, ir produkto poziciją:

• 1 sritis. Efektyvumas, šilumos atgavimas ir elektrifikacija mažina katilų, krosnių ir transporto kuro emisijas.
• 2 sritis. Mažesnis suvartojimas ir patikimai įsigyta atsinaujinanti energija mažina pirktos elektros, šilumos ir šalčio emisijas. „Žalėjant“ elektros tinklui, elektros taupymo CO₂ efektas mažėja, todėl vis svarbiau, kada energija vartojama.
• Produkto pėdsakas. Kai produktui pagaminti reikia mažiau energijos, mažėja ir jūsų kliento 3 sritis. Tai argumentas pirkimuose ir eksporte.

Tvarumo ataskaitoje šie rodikliai sudaro vieną grandinę. Pirmiausia nurodomas energijos suvartojimas ir atsinaujinančios energijos dalis, tada iš jų kylančios emisijos, o galiausiai planas: tikslai, mažinimo priemonės ir joms skirtos investicijos. Ataskaitoje, bankui ir klientui reikia matyti visą šią grandinę.

Kaip energijos rodiklius paversti CO₂ mažinimo planu: penki žingsniai

Vadovui reikia vieno veiksmų žemėlapio, kuriame energija, emisijos ir investicijos sujungtos:

1. Pamatuokite. Apskaičiuokite energijos suvartojimą ir 1 bei 2 srities emisijas. Tai jūsų bazinis lygis.
2. Raskite karštuosius taškus. Pasitelkite audito duomenis ir kWh vienam produkcijos vienetui, kad pamatytumėte, kur prarandama daugiausia. Pirmiausia patikrinkite kompresorius, vėdinimą, nuotekas ir dūmų šilumą.
3. Nustatykite prioritetus. Kiekvienai priemonei įvertinkite grąžą, CO₂ sumažėjimą, riziką ir įgyvendinamumą. Elektros priemonėms įvertinkite ir tai, ar jos mažina piko galią.
4. Įgyvendinkite ir stebėkite. Paskirkite atsakingus ir sekite mėnesinius rodiklius.
5. Atsiskaitykite ir parodykite vertę. Patikimi duomenys tinka klientams, bankams ir tvarumo ataskaitai.

Pradėkime nuo jūsų skaičių

Norite sužinoti, kur jūsų įmonė praranda daugiausia energijos, kiek CO₂ slypi jūsų energijos sąskaitose ir kurios priemonės jį sumažintų labiausiai?

Norite edukuoti savo komandą? Užsisakykite tvarumo mokymus su mūsų konsultantais.

Dėkojame ABB ir VILNIUS TECH už kvietimą ir prasmingą diskusiją!