Vienas pagrindinių Lietuvos siekių iki 2050 m. – žiedinė ir neutrali klimatui ekonomika, kurios sektoriai ir regionai bus atsparūs klimato kaitos keliamiems aplinkos pokyčiams, pasižymės modernia, tausojamai išteklius naudojančia, socialiai atsakinga ir konkurencinga, inovatyviomis technologijomis ir moksliniais tyrimais paremta plėtra.

Taip pat, yra siekiama užtikrinti Lietuvos biologinės įvairovės išsaugojimą ir klimato kaitos poveikiui atsparią ekosistemų pusiausvyrą bei išlaikyti urbanistinių ir gamtos elementų balansą.

Pagrindiniai rodikliai, kurie yra pasitelkiami valstybių vertinimui yra ŠESD emisijos kiekis, energijos vartojimo intensyvumas bei AEI dalis visoje energetikoje. 

Pagrindinis ŠESD emisijos šaltinis Lietuvoje yra energetikos sektorius, antroje vietoje – žemdirbystė, trečioje – industrija bei produktų vartojimas, galiausiai – atliekos. Lyginant su 2019 m. bendros ŠESD emisija 2020 m. sumažėjo 0.9%. 

ŠESD išmetimas pagal sektorių* (2019 m.)

Galiausiai, 2020 m. AEI dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime sudarė 27,36%. Šiuos rezultatus daugiausia lėmė AEI dalis šilumos sektoriuje, kuri sudarė 50,23%, AEI dalis elektros gamyboje sudarė 20,17%, o transporto sektoriuje – 5,50%.

Tvarūs miestai Lietuvoje – misija įmanoma?

Lietuvoje jau ne pirmus metus yra vykdomos iniciatyvos, apimančios skirtingus tvarumo lygmenis. Viena naujausių buvo iškelta LR Aplinkos ministerijos – iki 2030-ųjų bent vienas miestas Lietuvoje turėtų tapti klimatui neutralus. Nors ir buvo manoma, kad visų pirma klimatui neutraliems pavyks tapti tik mažiesiems Lietuvos miestams, 2022 m. rugpjūčio pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė naujos VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ steigimui. Šios įstaigos misija – įgyvendinti pertvarką dėl klimato neutralumo mieste, kaip tai numato Europos Komisijos kuruojama misija „100 klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų“. VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ bus atsakinga už dekarbonizacijos procesą, planuos ir užtikrins sprendimų, skatinančių ir teikiančių socialinę, ekonominę bei aplinkosauginę naudą įgyvendinimą, konsultuos suinteresuotus asmenis bei atstovaus Vilnių, kaip Miestų misijos dalyvį, Europos Komisijoje. 

Be to, į 100 ES miestų sąrašą pateko dar vienas Lietuvos miestas – Tauragė. Tauragės rajonas jau ne pirmus metus vykdo iniciatyvas Europos žaliojo kurso tikslų link: mieste dalis autobusų yra elektriniai, ant viešųjų miesto pastatų yra įrengtos saulės elektrinės, 99% centralizuotai teikiamos šilumos pagaminama iš biokuro, daugiabučių kiemuose įrenginėjamos elektromobilių įkrovimo stotelės, rajono gatvės apšviečiamos LED žibintais ir t.t. 

Nors EK projekte buvo atrinktos dalyvauti tik Vilniaus m. ir Tauragės r. savivaldybės, didelis paraiškų skaičius parodė, jog žaliuosius sprendimus įgyvendinančių savivaldybių yra gausu. Savivaldybės investuoja į paslaugų gerinimą, įgyvendina aplinkai draugiškus pokyčius, kurie palengvins žmonių gyvenimus miestuose ir regionuose. Paskutiniaisiais metais buvo pradėta burti laikinoji parlamentinė grupė „Žaliosios savivaldybės – 2030”. Pagrindiniu grupės partneriu tapo Lietuvos savivaldybių asociacija. Tikimasi, kad su tokia partneryste galima bus daug greičiau pasiekti žaliojo kurso tikslų. Vienas pagrindinių grupės siekių – tolimesnė partnerių paieška, įtraukiant suinteresuotas ministerijas, savivaldybes, mokslo ir verslo institucijas. Grupės nariai planuoja įsteigti platformą, skirtą savivaldybių bendradarbiavimui, dalijimuisi gerąja patirtimi, inovatyvių sprendimų įgyvendinimui.

Į klimato neutralumo politikos vykdymą yra įtraukiami ir tyrėjai. Pavyzdžiui, planuojama, kad 2022 m. pabaigoje Kaune savo duris atvers eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centras KTU „M – Lab“, kuris ne tik remsis tvarios architektūros principais, bet skirs daug dėmesio tvarių ir išmanių miestų plėtrai. Vienoje iš devynių „M-Lab“ centro laboratorijų – „City Systems LAB“ – didžiausias dėmesys bus skiriamas tvarių miestų sistemų tyrimams. 

Ar Lietuva gali tapti neutrali klimatui?

Taigi, nors ir pamažu, Lietuva juda link išsikeltų klimato neutralumo tikslų mažindama ŠESD emisijos kiekį, vykdydama efektyvaus energijos vartojimo politiką, didindama AEI dalį bei organizuodama įvairias iniciatyvas. Gerėjantys Lietuvos rodikliai turi teigiamos įtakos šalies konkurencingumui regioniniame ir globaliame lygmenyje bei prisideda prie šalies energijos vartojimo efektyvumo didinimo, išmetamų į aplinką teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo